GIDAS

Šlaitinis stogas, nuožulnaus stogo forma – tai pati efektyviausia ir kartu pati paprasčiausia dengimo forma, kuri žmonijai žinoma nuo seniausių laikų, statant pirmąsias gyvenams konstrukcijas (palapines, namelius, svirnus ir t.t.). Tokia forma leidžia greitai ir veiksmingai nusausinti stogo paviršių, kur vanduo nukreipiamas, dėka gravitacinės jėgos į stogo šlaitus. Ši forma yra išlikusi, tik pasikeitusi į kitą tipą dėl, statybos technologijų ir medžiagų kaitos, jų tobulėjimo. Vis dažniau keitėsi stogo dengimo priemonės, bet pati stogo forma – ne. Vis dar yra populiari forma ir su dvišlaičiu stogu.

STOGO DANGOS

Paskutiniai keli tūkstančiai metų - tai stogų dangų laikas, kada naudojamos dangos, panašios į mūsų šių dienų stogų dangą: tai šiferis, čerpelės, ir šių dienų čerpės, kurios gali būti įvarių formų ir sudedamųjų dalių. Ne tik čerpė buvo ir yra populiari stogdengių tarpe, bet ir cukandrėmis dengti stogai bei šiferiu. Daugelis šių dangų yra naudojamos iki šiol. Žinoma pakito jų kokybė, nes keitėsi jų gamybos technologijos, jų sudedamosios dalys, bet viskas vyko tik tobulėjimo kryptimi. Skirtingos dangos skiriasi savo efektyvumu, stiprumu ir taip pat kaina. Dar visai neseniai stogo hermetinės savybės nebuvo pirmoje vietoje, buvo akcentuojamas tik stogo dangos ilgaamžiškumas. Nedidelis kiekis vandens ar drėgmė ant stogo, ar po stogu , vadinamojoje palėpėje nebuvo labai akcentuojami. Be to palėpė nebuvo apsaugota nuo gamtos atmosferos pokyčių įtakos. Toks būdas sukurdavo tik ventiliaciją ir drėgmę nukreipdavo į pastato išorę. Dar visai neseniai palėpė atliko sandėliuko vaidmenį, kur žmonės susudėdavo nedažnai naudojamus daiktus.